(8 37) 202 293

Kaip išvengti skaudaus susidūrimo su gyvūnais kelyje?

Į kelią išbėgantys laukiniai gyvūnai kasmet tampa eismo įvykių priežastimi. Policijos duomenimis, vien per šiuos metus įvyko 1341 avarijos. O tai 12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Atsižvelgdami į prastėjančią statistiką šalyje, kelininkai pataria, kaip galima išvengti tokių susidūrimų ir ką reikėtų daryti, jei nelaimingas atsitikimas vis dėlto įvyko.

„Susidūrimo su gyvūnu metu dažnai ne tik apgadinama transporto priemonė, bet vairuotojas, žvėris ir keleiviai gali būti sužeisti ar net žūti. Ir nors eismo dalyviai dažniausiai baiminasi stambiųjų miško gyventojų, ne mažesnę grėsmę kelia ir smulkieji: katės, lapės, kiškiai ar paukščiai. Vairuotojai, stengdamiesi jų išvengti, atlieka kitiems eismo dalyviams pavojų keliantį staigų manevrą“, – sako Karolis Sakalauskas, AB „Kelių priežiūra“ atstovas.

Didesni pavojai anksti ryte ir sutemus

Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša sako, kad rizika susidurti su gyvūnu kelyje egzistuoja nuolat, tačiau skirtingų rūšių gyvūnai migruoja skirtingu metų laiku.

„Šaltuoju metų laiku elniniai (briedis, elnias, danielius ir stirna) žvėrys, veikiami žemos ar ekstremalios temperatūros, būna mažiau aktyvus, t. y. taupo energiją. O atšilus orui jie keliauja ieškoti skanesnio pašaro, taip pat ieško vietos naujai vadai. Tuo metu kurį laiką su patelėmis gyvenę jaunikliai yra paliekami vieni, ypač gegužės mėn. O kadangi jie neturi savarankiško gyvenimo patirties ir yra labai žingeidūs, dažnai neapdariai išbėgą į kelią ir didžioji dalis jų žūsta po automobilių ratais“, – pasakoja A. Kibiša.

Mokslininkas priduria, kad siekiant išvengti susidūrimo su gyvūnu, labai svarbus ne tik metų, bet ir paros laikas. Taip vadinamasis krepuskulinis aktyvumo ritmas arba didžiausias aktyvumas saulėtekio ir saulėlydžio metu. Vasarą (nuo balandžio iki liepos mėn.) pavojingiausias ir aktyviausias laikas yra ryte nuo 4:45 iki 6:15 val. ir vakare nuo 19:00 iki 20:30 val., rudenį (nuo rugpjūčio iki lapkričio mėn.) nuo 4:50 iki 8:30 val. ir nuo 18:45 iki 20:45 val. ir žiemą (nuo gruodžio iki kovo mėn.) ryte nuo 6:15 iki 8:45 ir vakare 15:30 – 19:30 val.

„Šiuo metu išaugus vilkų populiacijai yra pastebimas jų aktyvumas ir dienos metu. Šviesiu paros metu šie žvėrys pastebimi laukuose ir net pakankamai toli nuo miško pakraščio, todėl vairuotojams labai svarbu laikytis greičio nurodymų ir prie vairo neužsiiminėti pašaline veikla, kuri atitraukia dėmesį ir ženkliai sumažina tikimybę tinkamai sureaguoti pamačius į kelią išbėgusį žvėrį“, – pataria mokslininkas.

Daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta magistraliniuose ir užmiesčio keliuose, kur kelias kerta miškus ir laukus. Nemažai jų užfiksuojama ir autostradoje, net ir tada, kai didžioji jos dalis apjuosta apsaugine tvora. „Norint netrikdyti gyvūnų migracijos, pats tinkamiausias sprendimas yra įrengti praėjimus virš kelio, kitaip dar vadinamus žaliaisiais tiltais, nes tuneliais žvėrys nesinaudoja.“

Važiuokite lėčiau nei leistina

Mokslininkas akcentuoja, kad jei yra pastatyti kelio ženklai, įspėjantys, kad į kelią gali išbėgti žvėrys, reikėtų būti labai atidiems ir pasirinkti kuo saugesnį greitį – jie be reikalo nestatomi.

„Vairuotojai, pamatę įspėjamąjį ženklą „Laukiniai gyvūnai“, turi pasirinkti ne leistiną, o saugų greitį, kad prireikus suspėtų sustabdyti automobilį ir praleisti kelyje pasirodžius gyvūnus. Dažniausiai elninių šeimose, o taip pat ir šernų grupėse, vedlė yra patelė, kuri perbėgus kelią, paskui save veda likusius bandos narius. Taigi pastebėjus per kelią bėgantį gyvūną, visuomet galime tikėtis, kad jų bus ir daugiau“, – sako A. Kibiša.

Svarbu pažymėti, kad tarp vairuotojų vis dar gajus mitas, kad važiuojant tamsiu paros metu, kelio pakraščiuose stovinčius žvėris nesunku pastebėti, nes jų akys žiba. Visgi miško gyvūnas nebūtinai žiūri į artėjančią transporto priemonę, o apniukusį vakarą ar naktį žvėries kailis beveik niekuo nesiskiria nuo aplinkos. Todėl gali būti, kad gyvūnų nepastebėsite net ir tuo atveju, kai jis bus prie pat kelio ir užteks vos kelių šuolių, kad jis atsidurtų važiuojamojoje dalyje.

Elkitės apgalvotai

Pastebėjus kelkraštyje stovinį ar kelią kertantį gyvūną, svarbu važiuoti pro jį itin atsargiai ir lėtai, o prireikus sustoti. Tuo atveju, kai negalite sustoti prieš didelį gyvūną, apvažiuokite jį iš užpakalinės pusės. Taip pat jokiu būdu nespausti garsinio signalo ir nemirksėti žibintų šviesomis, nes apakinto ir išgąsdinto žvėries elgesys gali būti nenuspėjamas.

„Kai susidūrimas neišvengiamas, stenkitės išvengti smūgio priekine automobilio dalimi, ir prieš pat jį atleiskite stabdžio pedalą – stabdant automobilio priekis nusileidžia, todėl padidėja tikimybė, kad stambus gyvūnas trenksis į priekinį stiklą ir taip gali nukentėti transporto priemonėje esantys žmonės“, – pasakoja mokslininkas.

AB „Kelių priežiūra“ atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu bendrovės specialistai sulaukia kur kas daugiau pranešimų apie kelyje partrenktus žvėris nei bet kada anksčiau. Tačiau jei susidūrimo metu buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas, nukentėjo arba žuvo žmonės, buvo apgadintas automobilis, kelio ženklai arba kitokie kelio elementai, informaciją apie eismo įvykį būtina pateikti bendruoju pagalbos telefonu 112.


Apie įmonę

AB „Kelių priežiūra“ yra modernėjanti, ambicingų tikslų siekianti įmonė. Sujungusi per dešimtmečius sukauptą ekspertinę patirtį ir novatorišką požiūrį, įmonė tapo viena iš didžiausių komandų Lietuvoje, kurioje dirba per 2.300 darbuotojų. AB „Kelių priežiūra“ yra atsakinga už 21.000 km valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, t.y. žiemą užtikrina, kad keliai būtų pravažiuojami, pavasarį–rudenį gerina kelių kokybę, atnaujindama susidėvėjusias kelių dangas, profiliuodama žvyrkelius, prižiūrėdama pakelės statinius, želdinius ir kt.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo informacijos centras

Skyrius dirba 24/7

Apie sudėtingas eismo sąlygas keliuose:
kliūtis, duobes, plikledį, suniokotus ženklus ir kt.,
vairuotojai gali pranešti trumpuoju tel. nr.

trumpojo tel. nr. kaina 0,09 Eur/min.
Kiti tel. nr.: +370 5 232 9600, +370 615 49300