Paskirstytos lėšos Lietuvos keliams: didesnis dėmesys kelių priežiūrai

Šiemet Lietuvos keliams skiriamas finansavimas be Europos Sąjungos investicijų siekia 615,2 mln. eurų – 32 mln. eurų daugiau nei pernai. Vyriausybei pritarus šių lėšų perskirstymui, didesnis finansavimas skiriamas kelių priežiūros darbams, rekordinio finansavimo sulauks Lietuvos transporto saugos administracija, kuriai pavesta stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę vykdant akciją ,,STOP kelių gadinimui“. 

„Šiemet didesnį dėmesį skirsime šalies kelių priežiūrai ir labiausiai nusidėvėjusių ruožų tvarkymui. Vienas svarbiausių projektų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Darbai vyks visoje Lietuvoje, kur kelio danga blogiausios būklės. Tokie keliai – intensyvaus eismo arterijos, kuriais važiuoja tiek lengvieji, tiek krovininiai automobiliai, todėl jų tvarkymas būtinas. Kiekvienas sutvarkytas kelio ruožas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir patogesnį susisiekimą vykstant į darbą, mokyklą ar pas gydytoją“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai, kurią vykdo AB ,,Kelių priežiūra“, finansavimas lyginant su praėjusiais metais šiemet didėja net 15 proc. – nuo 113 mln. iki 130 mln. eurų. Padidinus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbų apimtis siekiama sutvarkyti blogiausios techninės būklės kelius bei kelio statinius ir taip pailginti jų tarnavimo laiką. Naudojant skaitmeninę defektų analizę, dėmesys bus tikslingai nukreiptas į labiausiai nusidėvėjusius kelių ruožus.

„Prižiūrėdami kelius  2026 metais dirbsime dar tiksliau ir kryptingiau – pasitelkę skaitmenines technologijas galime greičiau nustatyti labiausiai susidėvėjusius ruožus ir nukreipti investicijas ten, kur jų poreikis didžiausias. Mūsų tikslas paprastas, bet esminis – kiekvienas sutvarkytas kelias turi realiai pagerinti žmonių kasdienį keliavimą ir ilginti infrastruktūros tarnavimo laiką. Šalies mastu matome aiškų proveržį: dirbame didesniu tempu, su platesnėmis programomis ir tvaresniais sprendimais, kurie užtikrins saugesnį bei patikimesnį judėjimą visoje Lietuvoje“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus. 

Vykdant „Dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programą krašto keliuose ir pasitelkus pažangias technologijas, šiemet planuojama sutvarkyti beveik 2000 km kelių. Taip pat bus atstatomi žvyrkelių pralūžimai ir nusidėvėjęs dėvimasis sluoksnis – daugiau nei 500 km, taisomos pralaidos, tiltų ir viadukų konstrukciniai elementai bei vandens nuvedimo sistemos, kad būtų išlaikytas viso kelių tinklo saugumas ir patikimumas.

Stiprinama sunkiasvorių automobilių kontrolė

Lietuvos transporto saugos administracijai šiemet skiriama rekordinė suma – 1,9 mln. eurų – tai beveik 7 kartus daugiau nei pernai. Lėšos bus panaudotos stiprinti pajėgumus sunkiasvorio transporto patikrinimams vykdant programą ,,STOP kelių gadinimui“.

„Kelių būklė priklauso ne tik nuo to, kiek į juos investuojame, bet ir nuo to, kaip mes juos naudojame. Didžiausią žalą keliams lemia sunkiojo transporto viršsvoris: vienas perkrautas sunkvežimis gali padaryti tiek pat žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių. Todėl startuojame su programa „STOP kelių gadinimui“, kuri užtikrins griežtesnę kontrolę ir apims ne tik platesnį svėrimo vietų tinklą, bet ir dažnesnes patikras, kurios vyks ištisą parą. Taip norime paskatinti atsakingą vežėjų elgesį ir apsaugoti kelių infrastruktūrą“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas.

Siekiant spręsti sunkiojo transporto viršsvorio problemą ir mažinti jo daromą žalą Lietuvos keliams, LTSA  įsigys papildomą kelių transporto priemonių svėrimo įrangą bei ženkliai padidins patikrinimų apimtis: jie vyks ištisą parą, o ne tik darbo valandomis, kaip kontroliuota iki šiol.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų panaudojimo 2026–2028 m. sąmatą šiemet keliams skiriama 436,4 mln. eurų. Kartu su Valstybinio kelių fondo lėšomis (178,8 mln. eurų) valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tinklo plėtrai, remontui ir priežiūrai 2026 m. numatyta 615,2 mln. eurų – 32 mln. eurų daugiau nei pernai.

Susisiekimo ministerijos informacija.